Šventai aš tavim tikėjau
Aš buvau tikėjimo kvailė
Bet dabar kai praregėjau
Pamačiau, kad tu esi kalė

Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai

Išjunk šypseną dirbtinę
Juk širdis tavoji iš akmens
Neslėpk veido po akiniais
Jie kvailumo tavo nepridengs

Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai

Dabar tu saldi kaip fėja
Ir blizgučiai tau tikri draugai
Sakyk ar esi girdėjus –
Tuščias daiktas skamba gerai

Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai

Taip gyvenimas išmokė
Netikėti viskuo ką matau
Niekad nebebūsi draugė
Išdavystės neatleisiu tau

Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai

(2 kartus)
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai

Tu veidmainiavai…