Nieko nejaučiu, kažkas many gyvena taip toli toli toli, Toli nuo mano namo seno niekas nepareis, nejudins mano laiko, Niekas niekad neužkalbins tyliai verkiančio vaiko. Gal norėčiau, bet bijau kalbėt daugiau nei reikia. Aš pabėgčiau, bet kažkas taip stipriai laiko, lyg svajonė, Lyg viltis, lyg mano pažadai, lyg tavo akys… Man tavo akys pasirodė liūdnos, […]