Kaštonas
Jaunystė prabėgo, laukai nurudavo, Pravirko kaštonas, pažvelgęs žemyn. Palinko prie kelio į rudenį savo Ir, nieko nesakęs, nuėjo tolyn. O, tik tolyn, o, tik tolyn Svajonės baltos, žibuoklės mažos O, tik tolyn. Ėjo, keliavo, nieko nematė. Žemė pabalo, slinko gelmėn. Metais paseno, neaimanavo, Nors lapai nukrito, bet ėjo toliau. O, tik toliau, o, tik toliau […]