Aš iki galo judu, ugnimi degu
Na ir tegu sudegina mano kūną
Aš kaip ir tu esu padaręs daug klaidų
Šitam pasauly nekaltų nebūna.

Aš tik norėjau būti geras, norėjau būti
Bet nesigavo, nepaėjo ne truputį
Todėl ir būnu Mad Money, nebe Manifestas,
Mylėtas, nekęstas, iš repo išmestas.

Mano ginklas – ironija, nesuprasti tau jos
Kaip ir man nesuprasti tavo gaujos
Kam nesuprasti muzikos naujos, kam – ją atrasti
Tie, kas copy-paste, irgi biškį mąstė.

Tau nori kąsti, pisk dujų nuo sabakų,
Palaikau kiekvieną darantį, žinantį ką sako
Nesilankau repo tūsuose repo žvaigždžių
Muzika – religija, nereik matyt, aš jaučiu.

Tai greičiau, tai lėčiau
Čiuju permušinėja, repą su trepu sumaišiau
Čiuju taip va ir tiesiog sustos vieną dieną
Todėl aš dar vieną dainą, dar vieną vieną.

Vagia vagia bytus, vogė, vogs, oi vagys
Ir nesvarbu man tas bugatis, kurgi mano bagis
Nes aš lekiu per dykumą ir nėra čia repo
Keletas oazių prišiktų lenarų eko.

Ir vardan Dievo tėvo, ir vardan praeities
Ir vardan ateities, vardan savęs paties
Ir vardan jūsų, manęs išklausančių
Mad Nation, save aš jums siunčiu.

Aš iki galo judu, ugnimi degu
Na ir tegu sudegina mano kūną
Aš kaip ir tu esu padaręs daug klaidų
Šitam pasauly nekaltų nebūna.