Ji mano dainos žodžiai « « Dainos

Ji mano

(Pushaz)
Karo nori, sako, nori karo
Nejuokink, nusileisk ant žemės
Ir įkalk prie baro
Gal suplaks kokteilį
Barmenas meiliai atmerks akis
Už gražias akis staigiai.

Kariaut gali su moliais
Kali brokito
Tik kulkų arsenale nėra
Nesupranti šito
Čia aštriau nei meksikonų burito
Ar būti skolingam donui Vito.

Paleidžia ten kulką
Ir viskas taškosi
O čia drabstaisi purve
Vienas kita kruša kaip kine
Neapykanta liejasi ir lėtai žudo
Žodis po žodžio ir stipriausius guldo.

Ten meilė baigiasi kaip prasidėjo
Lėtai, aistringai
Blet blet, kas nusidėję, kas bybį dėję
Kas pabaigai pamatus padėjo
Abu norėjo prarast, ką turėjo.

Ji mano, kad kaltė mano
Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo
Susuko galvą kitų ir savo
Sveikinu – gavai, ko norėjai – bravo.

Ji mano, kad kaltė mano
Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo
Ji kala vinį į širdį ir į galvą
Sveikinu – gavai, ko norėjai – bravo bravo.

(L. Adomaitis – Priedainis)
Ką mes norėjom pakeist
Nesėkme laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave
Gal kada nors, gal ne.

Aš mušu būgnus, tu mane
Man skauda, tau skauda, esmė kame
Uždarom duris, tu ten, aš čia
Rakiname jas ar ne.

(Pushaz)
Jos tirština spalvas
Padaugina iš trijų
Myliu myliu
Nori tylos – tyliu
Priekaištauja: tai ko tyli, jei myli?
Pasirodo, ne meilėje tiesa slypi.

Kaltina būtais ir nebūtais dalykais
Bapkės, šmutkės, tūsai
Barzda, nenuskusti ūsai
Trūksta visko mums, trūksta visko, Pushai
Gyvenam kažkur miške tarsi glušai.

(L. Adomaitis)
Kai nori visko iš karto, nieko negauni
Jei nėr vienybės vizijos, save apgauni
Šeima ne buožės, kad artų už dyka
Šeima stato ateitį ne viens ant kito.

Sunkumai lipdo, ne ardo
Nelimpa – matyt, nelips ir iš penkto karto
Iš antro galo
Kas išvadas padaro
Tas nori taikos, o ne karo.

(L. Adomaitis – Priedainis)
Ką mes norėjom pakeist
Nesėkme laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave
Gal kada nors, gal ne.

Aš mušu būgnus, tu mane
Man skauda, tau skauda, esmė kame
Uždarom duris, tu ten, aš čia
Rakiname jas ar ne.

(Pushaz)
Kai pankas, aš pankas, taip, pankas
Ir blogas žodis blogiau nei tankas
Su juo kariaut gali, su pykčiu ne
Ne viskas perkama, o laimė – ypač ne.

Visi rugsėjo pirmąją su šypsena perka gėles
Sūnui, dukrai, mokiniui – žinai pats
O mano brolis neša jas ten pat kasmet
Jis perka rožes kasmet ten pat.

Ramiai prie mylimosios kapo stovi
Tik meilė ir kančia jų lobis
Ji ten, o jis čia
Ir nesvarbu, kas buvo
Džiaugsme ir liūdesy kaip kumštis jie buvo.

Buvo visko, buvo kaip ir pridera
Juokas, ašaros tik aistros įberia
Tik va Dievulis nusprendžia kitaip
Tave, mane ar ją jis pasirenka savaip.

Pūsk prieš vėją, kiek turi oro
Turi gerų norų – prisijunk, duosiu forų
Išleisk savo angelus ir demonus
Lai skrenda ten, kur nori
Juk laikas nestovi.

(L. Adomaitis – Priedainis)
Ką mes norėjom pakeist
Nesėkme laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave
Gal kada nors, gal ne.

Aš mušu būgnus, tu mane
Man skauda, tau skauda, esmė kame
Uždarom duris, tu ten, aš čia
Rakiname jas ar ne.
(2 kartus)

Įvertinimas: /5. Balsavo: .

Žymos: / / /