Gal prieš kokius metus, o gal kiek daugiau
berną nerealų einant pamačiau
negaliu pamiršti iki pat dabar
eičiau pasipiršti, bet kelio nežinau.

Tau mona gryčia, mona telyčia
daržas prižėlęs ir pievų gėlės
mylėsiu baisiai, jei mon tik leisi
jei mon tik leisi, mylėsiu baisiai.

Kokios anos akys, kokios anos lūpos
monei kitos mergos dabar visad tupos
tave aš pamatęs, praradau aš galvą
kad nebepaklausiau pavardės nei vardo.

Tau mona gryčia, mona telyčia
daržas prižėlęs ir pievų gėlės
mylėsiu baisiai, jei mon tik leisi
jei mon tik leisi, mylėsiu baisiai.

Gal po 100 metų, o gal ir anksčiau
susitiksim mudu prie kaimynės prūdo
ronką tau paduosiu, žiedu pamojuosiu
stipriai apkabinęs, karštai pabučiuosiu.

Tau mona gryčia, mona telyčia
daržas prižėlęs ir pievų gėlės
mylėsiu baisiai, jei mon tik leisi
jei mon tik leisi, mylėsiu baisiai.