Žmonės sako yra jausmas šventesnis už meilę,
Kaip ir neteko sužinoti kas tai, bet būtent tai tau jaučiu.
Neieškau mylimų todėl ir neturiu, būk tikinčiu manim kaip kartais aš tavim tikiu.
Galiu atleist, paleist, nustot galvot apie kiekvieną tavo žingsni mintyse, vis dar ir dar
Ir dar vaizdus kartot, kaip narkotikas paleidi savo nuodą man į kraują.
Ir aš, visa tavo, nepasisielos tragikomiškų savižudybių.
Tepasi tavo, mano ego, bėgu kaip laboratorinis eksperimentas ratu, paskui tavo pėdas,
Kurias tu mėtai iš viso realybėj, nesuprantu kas tikra, viskas apgaulinga.
Tavo žodžiai dabar tik fleshbangas atgal ir nieko daugiau.
Lydi ją prožektoriai uždengia saulės šviesą kol esam dviese.
Svaigindamiesi vienas nuo kito paleidžiam muziką į dangų.
Uždek mano dangų, uždek mano sielą, man su tavim taip gera, man taip miela.