Trauktis nesu pasiruošęs
Jeigu ryte taip nutiktų, tegu dygsta juodos rožės
Iš betono, iš žilos jaunystės,
Iš etapų kur išmokom antra syk neklysti
Trečiąsyk basomis , laikas ima greitai bėgt,
Stoviu gūžčioji pečiais, nebemoku rėkt matyt.
Nebemoku vėl sugrįžt kur durys užtrenktos
Akivaizdu iš 350 tikras kas penktas.
Tamsa matyk mus, tyla praryk mus
Naktis verkia sergėja ašaros per stiklus
O gal patikrinam kuo gi minta tavo kojos
Kuriniai dažai įdėjų jie netilps į laivą Nojaus
Man reikia maiko, bet ne tavo peties
Rezultato, o ne maišo vilties
Kai įžiebsiu šviesą ims baltuot veidai
Iki melo taip arti, tiesą slepiantys kalnai
Už jų ir tu karaliumi nebūsi
Jei tavo pilis iš smėlio, jei žengi galva iškėlęs
Minutei gal pritūpk ar priklupk ir spruk
Nuo baimės mano bufete tikrai nėra vaistų
Repą kaip senoves Graikija
Paskirstykime polius,
Kai tokia savijauta nesilygiuoju į ligonius.

Vieni žaidžia, kunigai jiems maino pirktus žiedus
aš naktim skaičiuoju žvaigždes su pelėdom, negėda
šitam mieste visi sėdom savo noru
tie kur mainė žiedus savo meilę šiandien tyliai korė…
būna gyventi nebenoriu
turbūt mačiau per daug, kad aiškintum apie gražų rytojų…
žinai, man gražu šiandiena lygiai tiek kiek
Tų gražių emocijų mano širdy palieki…
esu žmogus iš niekur i erdve neaiškią
tai ar sakysi viskas prieky ar iš naujo aiškint?
tiek klausimų ir tie atsakymai beverčiai
tuščios temos,nuvalkioti tikslai, žmonės ant menčių…
mes tie ateiviai žemės rėmuos
gravitacija neleis palikti sukurtos sistemos
ir mūsų kiemas nulis krentant bombai tyčia
jei ką pas mane Drąsius herbe vietoj Vyčio…