Tyliai lietus į tavo langą beldžias
Tyliai tyliai tu išėjai
Ištirpo migloj tavo veidas
Kai saulė jūroj tu pradingai
Kaip visad tai atsitiko
Kas kaltas - dažnai aš klausiu savęs
Paliktos kambario durys pravertos
Dabar aš lauksiu tavęs.
Norisi man skristi toli pabėgt
Bent jau nuo triukšmo lietaus lašų
Kad negirdėt nematyti nejaust
Dejonių sienų pilkų
Mano širdis nebegali kentėt
Vienatvės beprotiškos žaizdų
Bet net nustojus lyti lietui
Kodėl nesugrįši tu.
Tuščiame kambary nebilus liūdesys
Žvakės liepsna plevendama gęsta
Gęsta rusenus paskutinė viltis
Tyliai lietus į langą pabeldžia
Lyg ašaros rieda stiklu lašai
Pamenu aš tą naktį verkė
Liūdnas lietus o tu išėjai
Bet mano širdis tavęs vis dar laukia.
Norisi man skristi toli pabėgt
Bent jau nuo triukšmo lietaus lašų
Kad negirdėt nematyti nejaust
Dejonių sienų pilkų
Mano širdis nebegali kentėt
Vienatvės beprotiškos žaizdų
Bet net nustojus lyti lietui
Kodėl nesugrįši tu.
