Mamyt, kiek kartų vidury nakties, tave šaukiau.
Pamiršus pyktį, išdidumą ir skriaudas.
Man rodės, tu prieisi ir paklausi
Dukryte,gera tau,ar skriaudžia kas?

Priedainis:
Man labai reikia, mama, tavo rankų.
Ar bark, ar glostyk, tu visvien viena.
Tegul gyvenimo perkūnai baisiai trankos,
Žinau, apgins ir nuramins mama.

Ir kartais noris būti man mažai,visai mažytei,
Priglust, mamyte, prie tavęs, prie geros.
Pamiršti viską, rūpestį nuvyti,
Ir nuo savos, ir nuo tavos kaktos.

Priedainis:
Man labai reikia, mama, tavo rankų.
Ar bark, ar glostyk, tu visvien viena.
Tegul gyvenimo perkūnai baisiai trankos,
Žinau, apgins ir nuramins mama.

Priedainis:
Man labai reikia, mama, tavo rankų.
Ar bark, ar glostyk, tu visvien viena.
Tegul gyvenimo perkūnai baisiai trankos,
Žinau, apgins ir nuramins mama.

Na-na-na-na-na…

Tegul gyvenimo perkūnai baisiai trankos,
Žinau, apgins ir nuramins mama…
Žinau, apgins ir nuramins mama…