Klastingas maniakas vaiko veidu
Anksti ryte vedžioja šunelį miesto parke
Jis nori pailsėti po naktinio darbo,
Jam reikia pravėdinti adrenalino tvaiką.

Jaunas policininkas užmiega tarsi vaikas
Naktinė pamaina jam pagaliau baigės
Niekas nenušautas, nesuimtas, nieko rimta
Nebent tik tai, kad jį žmona paliko.

Priedainis:
Miestas, kuriame tu gyveni
Begalės jausmų, tūkstančiai istorijų
Vienoje jų tu irgi vaidini,
Tik pabaiga ne visų vienoda.

Ar tu žinai, kiek mieste įvyksta plėšimų,
Mašinų vagysčių ar šiaip apgavysčių,
Kiek gimsta vaikučių, užsilenkia senučių
Ar į užsienį išvažiuoja, nes čia atsibodo kruštis,
Muštis, kovoti, lipti per galvas
Ar nemuilintam lįsti kažkam per tą galą,
Iliuzijoms trenkia miestas per galvą,
Jis kažkam duoda, iš kažko paima.

Priedainis.

O kaip norėčiau aš pakilt
Aukštai virš miesto ir matyt,
Ką tu veiki dienom naktim
Ir jeigu nieko prieš, norėčiau pasilikt su tavimi,
Nes taip sunku vienam išlikt.

„Mama, papasakok istoriją,
Kaip mane atnešė gandras“ prašo mažas vaikas.
„Tėti, kodėl tu alkoholikas,
Ar dar sapnuoji ką nors, kai miegi girtas?“.

Prabangios vitrinos keistų troškimų
Kažkas atlieka išpažintį senam taksistui,
Lekiančiam vėjui naktinių gatvių
Išvežančiam tą, kurio nepasigesim.

Priedainis.

O kaip norėčiau aš pakilt…