Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.
Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai.
Man atgulus nesugrįžai,
Kur raudoni vakarai.
Tuščio kelio tuščias kryžius.
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
