Man taip keista…
Aš jaučiu kaip tau
Skauda širdį. Atsakyk prašau,
Niekas negirdi – mūsų paslapčių.

Tegul skęsta giliai tavo svajos.
Aš sakau atvirai, man nerūpi tai.
Jau labai seniai.

Skrisk aukštai tarsi vėjas,
Lyg audra išprotėjus.
Viską, degink viską.

Aš žinau ką tu dabar jauti,
Ką laikai savy,
Nuo pasaulio besislėpdama tyliai paslapty.
Ten giliai, ten kažkur giliai.

Aš žinau ką tu dabar jauti,
Ką laikai savy,
Nuo pasaulio besislėpdama tyliai paslapty.
Ten giliai, ten kažkur giliai.

Daug keistų minčių tavyje jaučiu,
Įstrigusių giliai. Degina sielą.
Tu tada žinai.

Tegul skęsta giliai tavo svajos.
Aš sakau atvirai, man nerūpi tai.
Jau labai seniai.

Skrisk aukštai tarsi vėjas,
Lyg audra išprotėjus.
Viską, degink viską.

Aš žinau ką tu dabar jauti,
Ką laikai savy,
Nuo pasaulio besislėpdama tyliai paslapty.
Ten giliai, ten kažkur giliai.

Aš žinau ką tu dabar jauti,
Ką laikai savy,
Nuo pasaulio besislėpdama tyliai paslapty.
Ten giliai, ten kažkur giliai.