Kalėdų naktį tylią tavęs vienos aš lauksiu,
Už lango eglės žilos, danguj pabertas auksas.
Kalėdų naktį tylią, kai sklinda žvakių kvapas,
Duris praverk nebyliai, ir pasakyk man: „Labas“.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.

Žinau, kad tu ateisi. Aš tavo žingsnių laukiu.
Ledinės gėlės skleisis, žvaigždė įkris į plaukus.
Kalėdų naktį šviesią sidabro varpas gaus,
Ir taip sulauksim dviese vidurnakčio gilaus.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.