Kai diena užges,
Ateisi tu nakties taku.
Kas – tyla ar žodžiai mano sieloj,
Nes tu vėl šalia.

Ir vėl aš kelyje
Ieškau to, kas skirta man vienam.
Todėl vėl laiko nejutau,
Lauksiu tik tavęs.

Kai man kalbėt nelengva,
Aš niekada savų jausmų neslėpsiu,
Nes ir kaip tikiu –
Tu mano laimė,
Tu mano aistra,
Tu vedi mane…

Visą laiką kelyje
Ieškau to, kas skirta man vienam
Ir vėl laiko nejutau,
Kol atėjai…

Tu – mano mėlynas dangus,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu,
Tu – mano dangiška šviesa,
Tu – žvaigždė, kuria tikiu…

Bijau tavęs netekti
Dienos šviesoj paslapties nėra
Esu ant bedugnės krašto
Lekiu aukštyn su tavim nakty

Tu – mano mėlynas dangus,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu,
Tu – mano dangiška šviesa,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu…

Tu – mano mėlynas dangus,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu,
Tu – mano dangiška šviesa,
Tu – žvaigždė, kuria tikiu…