Aš žmogus, bet šuo, mano gyvenimas nelengvas
Mano burnoje tešmuo mamos, kuria aš švelniai vadinu kale
Del viso ko aš be grandinės, bet bėda tame, kad
Jiems aš vergas, o namie dažnai tiesiog nepastebi manęs.

Del viso ko aš kaltinu dievus visus, o ypač tą,
Kur šunimi mane sukūręs tarė: juk tu dar ir žmogus.

Žmogus, bet šuo dėl viso savo gyvenimo
Žmogus, bet šuo dėl viso savo keisto gyvenimo.

Aš žmogus, bet šuo, mano namai labai maža erdvė
Būda, dėl viso ko aš apsikalęs ją pageltusia skarda
Ieškot bet ko aš nuo gimimo jau ėmiau,
Kol vieną kart dėl viso ko aš šeimininką senam turguj suradau.

Bet viso ko gale juk Brisiaus galas laukė
O manęs, tikiuosi, lauks kur kas geresnė ar bet kokia žinia.

Žmogus, bet šuo dėl viso savo keisto gyvenimo
Žmogus, bet šuo dėl viso savo gyvenimo
Žmogus, bet šuo dėl viso kartais sunkaus gyvenimo
Žmogus, bet šuo dėl viso savo gyvenimo.

Sujaukė man galvą kitos veislės ir kvapai,
Bet juk tvirtą šeimos galvą neapsuks kiti vergai,
Esu aš tikras, o tikrų jau nebėra ar bent retai
Bet pasitaiko grynaveislių, nors ir pats aš dvarneška.

Del viso ko aš kaltinu dievus visus, o ypač tą,
Kur šunimi mane sukūręs kartą tarė: juk tu dar ir žmogus.

Žmogus, bet šuo dėl viso savo keisto gyvenimo
Žmogus, bet šuo dėl viso kartais knisančio gyvenimo
Žmogus, bet šuo dėl viso savo gyvenimo
Žmogus, bet šuo dėl viso savo gyvenimo
Dėl viso savo gyvenimo
Dėl viso savo gyvenimo…