Kvėpuok šviesą, kilk tyliai ramiai – niekas nepajus, kad tu sklandai.
Tu jam žodį – o jis tyliai ramiai (tyliai ramiai),
Net ir nesupras ką pasakei.

O aš gilyn į jūrą, į jūros dugną,
Kur lūkuriuoja seniai, ko neatrasi lengvai,
O aš gilyn į jūrą…
O aš gilyn į jūrą, į jūros dugną
Ir vėl įkvėpsiu ramiai,
Kaip Tu ir sakei, kaip Tu ir sakei…

Statyk miestus, papuošk juos mintim
Ir viskas, ką sukursi, švies Tavim.
Neliks laiko, sunykt iš vidaus
Arba pasakyti ką skaudaus.

O aš gilyn į jūrą, į jūros dugną,
Kur lūkuriuoja seniai, ko neatrasi lengvai,
O aš gilyn į jūrą…
O aš gilyn į jūrą, į jūros dugną
Ir vėl įkvėpsiu ramiai,
Kaip Tu ir sakei, kaip Tu ir sakei…

Tik atmerkęs akis Tu saulę pasitiksi tyliai,
Ir prisimink ne save, kai panorėsi šaukt nebyliai!!

O aš gilyn į jūrą, į jūros dugną,
Kur lūkuriuoja seniai, ko neatrasi lengvai,
O aš gilyn į jūrą…
O aš gilyn į jūrą, į jūros dugną
Ir vėl įkvėpsiu ramiai,
Kaip Tu ir sakei, kaip Tu ir sakei…