Bara žmonės – aš kalta, Lyg mano tyras veidas jiems – purvinas smėlis. Nesibaigia jausmų audra. Ir kas pasakė jiems, kad noriu kentėti? Gal kas matė, kaip nakčia Prašiau manęs klausytis jauno mėnulio? O gal kas matė, kaip staiga Pabėgo nuo manęs jausmas pilnatvės? Jei jie žinotų… Nesu tuščia, nesu šalta, Mylėti moku, Paliesti galima […]
Atsimerkiu, nebe suprantu Kur aš naktį buvau, kur esu Pasikeitęs mano kambarys Sienų nėra, lubų nėra Atsistoju, veidą liečia vėjas Aš nustebus tolius tyrinėju Kartu su saule, be žmonių Skrendu viena aš oro balionu Ten žemai namų stogai Dega šviesoje raudonai Ir baltais skalbiniais Papuošti žmonių balkonai Pievose žali žiogai Karvėms nugaras kutena Taip aukštai […]
