Leisk išmokyti tave mylėti laiką, Kurio mums taip reikia. Leisk pabūti kartu ir nesvarbu, Kuo viskas baigsis. Tavo kelias nuklotas gėlėm ir svajonėm, Tavęs laukia rytojus. Aš naktinis paukštis, man nėra kur trauktis, Kai saulės spinduliai kutena pakaušį. Dar tūkstantį metų dovanosiu, šią naktį Nereikia verkti, Dar tūkstantį kartų ištarsiu tą žodį, Kurio tu taip […]
Visas pasaulis po tavo kojom, O tavo pareiga – saugot rytojų. Tu negali abejoti savo sprendimais, Nuo jų priklauso žmonių likimai. O dangus virš galvos raudonos spalvos, Toks pat kaip kraujas iš tavo žaizdos. Tu privalai tikėti, tuo ką darai, Tu kažką brangaus namie palikai. Gal tu dabar toli nuo tėvynės, Bet meilė širdy, kaip […]
Verkiančio vėjo sparnai man praneš apie tai, Tavęs jau nėra, išgaruos šiluma. Meteoritų lietus išgąsdins mūsų sapnus, Rasim rytojų – naują pavojų. Ir bučiniai lyg degtukai, dega mūsų perukai, Stygos nutrūko, brendam per rūką. Tiems, kurie nesupras, užlaušim rankas, Dovanosim naują, saldžią apgaulę. Sulaukę rudens visi nusirengs, Taip jau buvo, ne vienas žuvo. Sulaukę rudens […]
Kaltas - Aleksandras Makejevas
Nepastebimai ateina laikas, Kai miršta traukiniai ir vėlu gult ant bėgių. Nusibodo ieškot savo kelio, Kai purvo iki kelių, O sieloj šalta ir tamsu. Nesinori, nesinori kažką keisti, Vienas noras – namo pareiti surūdijusiais bėgiais. Pavasaris belaukiant vasaros, Už jos ruduo ir vėl žiema visada šalia. Tau reikėjo meilės, aš ieškojau ramybės, Tu puikiai žinai, […]
