Vaiduokliai - Alina Orlova

Kūdikiai verkia, kai miršta girtuokliai jų sielos pavirsta liūdniausiais vaiduokliais jie guli po lova ir rėkia: „tai mes!” tik nieks jų neieško ir nieks jų neras… Žvirbliai kiemeliuose groja šermukšniu kiemsargis šoka tarp dvokiančių šiukšlių laikrodžiai muša, sumuša juos kol laiko nelieka mano namuos mano namuos, mano namuos…

Betoninės kaladėlės - Alina Orlova

Tavo miestas – betonines kaladėles, Kvailos varnos vis prišala prie laidų, Aš naminė tavo kanarėlė Man nešalta, tik truputi neramu. Ei, maitinki iš delno mane, Šis narvelis per ankštas Ir negink savo liūdesio lauk, Ar žinai, Vasaris nebus amžinai Vasaris nebus amžinai… Tavo miestas – betonines kaladėlės Kvailos varnos pergraužė laidus, Rytas sirpsta, o lange […]