Laimingi laiko neskaičiuoja - Inga Valinskienė

Aš lig šiolei menu Daug laimingų dienų Kai šokio svaiguly sukaus linksmai Kai mylėjau draugus Liejos vynas svaigus Ir nešė svajones meilės sparnai Kai liūdžiu ar juokiuos Visą laiką tikiuos Kad vėl sugrįš laiminga valanda. Kai baugu ar gūdu Tarp kasdienių bėdų – Atsimenu dabar ir visada: Laimingi laiko neskaičiuoja, Kiekvieną šypseną likimo jie brangina, […]

Tu apgauk mane - Inga Valinskienė

Tu apgauk mane, aš patikėsiu, Vidury nakties prikelk sapne. Tau vienam plačiai atvertos durys Nuodėminguos mano namuose. Tu apgauk mane, aš nugalėsiu Vienišam mieste liūdnas mintis. Tu apgauk, vis tiek tave mylėsiu, Nes tu vienas taip apgaut gali. Tu apgauk mane, apkabink mane, Po visu skliautu pasiimk kartu. Tu apgauk mane, apkabink mane, Pabučiuok dabar […]

Žvaigždė - Inga Valinskienė

Žvaigždė Likimo tau duota Saugos ir lydės Jei tu tikėsi ja. Nebijodama likimo Neprašydama leidimo Aš tikiu, žvaigždė mane nuves Ten, kur teka pieno upės Kur ant medžių laumės supas Ir gerumo širdyje užteks. Žvaigždė Likimo tau duota Saugos ir lydės Jei tu tikėsi ja Žvaigždė Tau dega danguje Ir visą kelią švies Tikėki savimi […]

Balandėlė - Inga Valinskienė

Kada, tolumoje ištirpsta gimti krantai, Žinau, laimę neša tavo balti sparnai. Tavęs, balandėlę ieškau dangaus skliaute, Ir vėl į kelionę tu palydėk mane. Priedainis: Jei siaučia vėtra, griūva kiaurymėn bangos, Man balandėlė kelią namo suranda. Jei laivo burė vėtroj vaitoja, rauda, Švelniai paglosto mielo paukštelio sparną. Balandėlę miela, kaip ilgiuos ir tikiu Vėl išgirst jūros […]

Būk šalia - Inga Valinskienė

Būk šalia, būk, mano meile, Tavo delnai man atstoja gimtuosius namus. Būk šalia, būk, mano meile, Tik su tavim aš likimą dalint ketinu Leisk man pabūti laisva ir laiminga Ir žemę palaimint džiaugsmu. Mudu kartu ir man nieko nestinga Kaip paukščiui padangėj ramu. Būk šalia, būk, mano meile, Tik su tavim į gyvenimo gelmę brendu. […]

Dieviška žiema - Inga Valinskienė

Tą vakar saulė sunkiai leidos, Sidabro žiedus berdama, Ir tvenkinius užklojo ledas, Ir žemėn nužengė žiema, Fontanai parko sustiklėjo Ir langus papuose žiedai, O žvaigždės nuo stogų žiūrėjo, Kaip mainosi žmonių veidai. Atėjo dieviška žiema, Į baltą balių kviesdama, Ir neša gerą žinią vėjas, Toks jaunas ir įsimylėjęs… Atėjo dieviška žiema, Ach, kokia dieviška žiema… […]