Tipiškai, nuo pat pradžių Viskas buvo taip saldžiai gražu Vadinai mane savo namais Tuomet dar nežinojai, į kokius tu patekai Kai išeiti sumanei Skilo visos durys, išdužo langai Kilo metų gaisras, iš kurio tu pasprukai Nors sudegė šis namas, bet išliko pamatai. Nes mano siela stiklinė Tavo veiksmai tik menki įbrėžimai Laikas ištrynė žodžius Į […]
Mes kalbam viena kalba, Tik kartais sunkiai išgirstam Mums nuo to pačio pašiurpsta oda Kartu mes gimėm ir mirštam, Kiek dar kartų teks pravirkti tau, Kiek dar kartų teks pratrūkti man, Kol aš, įsitikinsiu tai, esi tu. Žiūrim mes, ta pačia kryptimi, į tą pačią pusę Noriu liesti, ranką kurią tiesi Pasakyk ar išbūsi su […]
Kambarys – ežero dugne. Mašina kambaryje – ežero dugne. Mašinoj kuprinė, kuprinėj telefonas, Telefone mano balsas – ežero dugne. (2 kartus) Pažiūrėk į mano telefoną, Iš jo gali, gali pažinti mane. Sudaužytas ekranas, apibraižyti šonai, O pats telefonas – ežero dugne. Pažiūrėk, į mano kuprinę, Iš jos gali, gali pažinti mane, Knygos apie mirtį, sąsiuviniai […]
Aš žmogus, bet šuo, mano gyvenimas nelengvas Mano burnoje tešmuo mamos, kuria aš švelniai vadinu kale Del viso ko aš be grandinės, bet bėda tame, kad Jiems aš vergas, o namie dažnai tiesiog nepastebi manęs. Del viso ko aš kaltinu dievus visus, o ypač tą, Kur šunimi mane sukūręs tarė: juk tu dar ir žmogus. […]
