Kai kas vakarą tyliai išeina
Mano mintys ir mano sapnai
Pasiliki bent tu šiam pasauly
Pasiliki, prašau, neišeik.
Aš neleisiu tau niekad pravirkti
Aš neleisiu ir tu tai žinai
Prisiglausiu, karštai apkabinsiu
Ir mylėsiu tave – tu žinai.
Gal ir buvo naktų neskaičiuotų
Gal ir buvo dienų atskirai
Bet prašau tavęs – nepaliki
Prisilieski, prašau, nepaleisk.
Aš nenoriu tau vėlei kartoti
Nes tu viską ir taip jau žinai
Apkabinki, karštai pabučiuoki
Ir dar kartą, mažyte, atleisk.
Aš neleisiu tau niekad pravirkti
Aš neleisiu ir tu tai žinai
Prisiglausiu, karštai apkabinsiu
Ir mylėsiu tave – tu žinai.
Gal ir buvo naktų neskaičiuotų
Gal ir buvo dienų atskirai
Bet prašau tavęs – nepaliki
Prisilieski, prašau, nepaleisk.
Aš turėjau anksčiau pasakyti
Bet naktis užmerkė akis
Atsibudęs ryte aš išvydau
Ko nenoriu jau niekad matyt.
Aš neleisiu tau niekad pravirkti
Aš neleisiu ir tu tai žinai
Prisiglausiu, karštai apkabinsiu
Ir mylėsiu tave – tu žinai.
Gal ir buvo naktų neskaičiuotų
Gal ir buvo dienų atskirai
Bet prašau tavęs – nepaliki
Prisilieski, prašau, nepaleisk.