Juk aš atidaviau viską ir dar daugiau,
Aš atidaviau viską ir nė kiek mažiau.
Aš atidaviau viską Tau,
Juk aš atidaviau viską Tau.

Juk aš atidaviau viską ir dar daugiau,
Aš atidaviau viską ir nė kiek mažiau.
Aš atidaviau viską Tau,
Juk aš atidaviau viską Tau.

Atidaviau save, naiviai, pabėgau į toksinį dangų,
Aš išdaviau žmogų, lengva, bet to nepaneštų daug rankų
Jos naivios ir bailios, kai tiki, meluoja, svetimo trokšta,
Jų degančios akys pavirsta tik sekančiom,
Kur viskas tikra, pelnyta ir nieko išlošto.
Atidaviau Tau neparašytas dainas, daugiau nei žadėta
Atidaviau laimę, nesuvaidintą kitiems ir nenutylėtą
Atidaviau laiką, netuščius pažadus, savo vienatvę, prakaitą, pastangas,
To nereikėjo, kitaip nemokėjau.
Atidaviau Tau vidinį nepriteklių,
Pridengiau tai po šusnimi išteklių
Nebežinau, kiek kartų pasidaviau,
Apėjau viską, kuo nepasitikiu, vis tiek
Žengiu net tūkstančius žingsnių, tik tik dėl tavo žvilgsnio,
Skrendu tūkstančius mylių, kad pasakyčiau Tau Myliu, Myliu.

Juk aš atidaviau viską ir dar daugiau,
Aš atidaviau viską ir nė kiek mažiau.
Aš atidaviau viską Tau,
Juk aš atidaviau viską Tau.

Juk aš atidaviau viską ir dar daugiau,
Aš atidaviau viską ir nė kiek mažiau.
Aš atidaviau viską Tau,
Juk aš atidaviau viską Tau.

Ši pasaka tikra, ją rašau dailyraščiu,
Jei meilė tai nusikaltimas, jie turi įkalčių,
Šį mūsų laikiną skausmą, po šia rutinos pastoge,
Mūsų saldų gyvenimą, apdovanotą vaizduote.
Įsivaizduok pasaulį, kuris neieško naudos,
Nekalbėkim šiąnakt, mums nebereikia kalbos.
Mano kūnas trokšta tavo ateities, neužteks vienos nakties,
Parašyk be priežasties…

Atidaviau viską Tau
Ir dar daugiau.
Atidaviau viską Tau,
Nė kiek mažiau.

Atidaviau viską Tau
Ir dar daugiau.
Atidaviau viską Tau,
Nė kiek mažiau.