Paplok man per petį, drauguži!
Išgerkim po vieną bokalą,
Juk niekad nebuvom nulūžę…
Tiktai atsirėmę į stalą.

Štai smuklė, kurion mudu ėjom
Išlenkti po vieną, po trečią.
Mojavom lieknom padavėjom,
Kad mudu sutiktų kaip svečią.

Mane tu vadindavai broliu,
Nuo vyno sudrėkusiom lūpom.
Ar pameni? Smuikas užgrojo,
O mes muzikantą prilupom…

Tai kas, kad laikai tie prabėgo –
Užeikim, išgerkim senatvę.
Paskui užsikąskim ją sniegu,
Kuris jau nubalino gatvę.

Paplok man per petį, drauguži!
Prisėskim tenai, kur sėdėjom-
Prieš daugelį metų – nelūžę,
Drauge su lieknom padavėjom.