Mes milijonas šviesų danguje
Kai tik akimirka mirkstant išnyksta
Leisk aš išduosiu tau visa save
Mano pasaulyje taip viskas vyksta
Aš tau paklodėm rašiau ir ištryniau
Aš tau norėjau, bet nesakiau
Suplėšyk tinklą po mano lynu
Šitaip kalbėt ne juokais pavargau
Atleisk man mama sūnus tavo klysta
Aš visad stengiuosi būti kuklus
Sakyk man mama kodėl mane šaukia
Šaukia beribis dangus
Kam rūpėsim mes jei dar viena šviesa danguje užges mintyse paskęs
Nes tai kulkos šoviniai, mes budeliai, budeliai greiti teisk kad tik tai neliktumėm patys kalti.

Išmokyk mane šypsotis, aš pavargau žudyti save
Išmokyk mane šypsotis, į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Išmokyk mane šypsotis, aš pavargau žudyti save
Išmokyk mane šypsotis, į savo pasaulį aš įsileisiu tave.

Aš šios akimirkos laukiu ilgai, kada galėsim dviese pakalbėti
Žinai tas tempas, albumas, darbai, pakelk ragelį ir leisk man tylėti
Leisk nusimesti savo kaukę, nes čia ne šou kulminacijos niekas nelaukia
Už mano miesto kabo juodi debesys, aš nežinau kuo šįkartą jie lis
Bijau kad nesuprasi manęs, juk kiek kartų žadėjau pasikeisti
Melavau kad netrukdysiu tavęs, vienatvė pradeda su manim žaisti
Ji žudo mane iš lėto ir vienas kovoti aš jau negaliu
Išimk kulkas iš šio pistoleto, parodyk man krypti namų
Nes kam rūpėsim mes jei dar viena šviesa danguje užges, mintyse paskęs
Nes tai kulkos šoviniai, mes budeliai, budeliai greiti teisk kad tik tai neliktumėm patys kalti
Išmokyk mane šypsotis, aš pavargau žudyti save
Išmokyk mane šypsotis, į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Išmokyk mane šypsotis, aš pavargau žudyti save
Išmokyk mane šypsotis, į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Išmokyk mane šypsotis, aš pavargau žudyti save
Išmokyk mane šypsotis, į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Išmokyk mane šypsotis, aš pavargau žudyti save
Išmokyk mane šypsotis, į savo pasaulį aš įsileisiu tave.