Nors stipriai kentėjau – tave aš mylėjau
Laikyti arčiau jau – aš nesugebėjau.

Jaučiuosi kaltas, kad nejutau aš saiko
Jaučiuosi kaltas, kad neradau tau laiko
Savim pasišlykštėjęs, nurysiu karčią piliulę
Nes mano sąžinė šešėlyje seniausiai guli.

Reikėjo tylą ir nemigą man iš naujo pažinti
Reikėjo tvardyt save, kad negalvot apie mirtį
Galvojau tave paleisiu, kad įsitikint ar myliu
Nebegrįžai amžinai jau, baudžiu save aš nebyliai.

Ir tą tarpusavio ryšį sugrioviau tau nepranešęs
Kaip nuo grandinės šuva aš pasileidau, bet ačiū
Kad pabuvai nors trumpam, mano pasaulio dėlionė
Žinau, tu nori užmiršt greičiau šią juodą kelionę.

Jaučiuosi kaltas, kad laiką tavo gaišau
Jaučiuosi kaltas, kad širdį tau sudaužiau
Galėčiau teisintis, bet nebėra prasmės
Žinau tik vieną – nerasiu meilės stipresnės.

Nors stipriai kentėjau – tave aš mylėjau
(Jaučiuosi kaltas, kad laiką tavo gaišau, jaučiuosi kaltas, kad širdį tau sudaužiau)
Laikyti arčiau jau – aš nesugebėjau
(Jaučiuosi kaltas, kad nebėra prasmės, žinau tik vieną – nerasiu meilės stipresnės).

Jaučiuosi kaltas, kad kaltu nesijaučiau
Jaučiuosi kaltas, į santykius tik purvo prinešiau
Bandžiau nuplauti tą gėdą ir pasislėpt nuo minčių
Apgaut su šypsena žmones, kai viduje verkiu.

Kodėl prieš darant kažką, mes negalvojam kas bus
Pirmiau ateina debesys, vėliau ateina lietus
Tu sugebėjai atleisti tą kartą, kai maldavau
Ir vėl iškart apsisukęs be baimės tau melavau.

Nesuskaičiuosiu, kiek kartų riedėjo ašaros skruostais
Su pykčiu klausdavau, kaip žliumbti tau neatsibosta
Kai pagalvoju dabar, buvau aš visiškas niekas
Naktim pramerkus akis rasdavai tik šaltą vietą.

Jaučiuosi kaltas, už tai, ką padariau
Jaučiuosi kaltas, sau neatleisiu daugiau
Galėčiau teisintis, bet nebėra prasmės
Žinau tik vieną – nerasiu laimės didesnės.

Nors stipriai kentėjau – tave aš mylėjau
(Jaučiuosi kaltas, kad laiką tavo gaišau, jaučiuosi kaltas, kad širdį tau sudaužiau)
Laikyti arčiau jau – aš nesugebėjau
(Jaučiuosi kaltas, kad nebėra prasmės, žinau tik vieną – nerasiu meilės stipresnės).

Tu paleisk mano širdį, ji tavęs nebegirdi
Tu paleisk mano širdį
Ar tikrai buvo verta, o gal taip buvo lemta
Tu paleisk mano širdį.

Nors stipriai kentėjau – tave aš mylėjau
(Jaučiuosi kaltas, kad laiką tavo gaišau, jaučiuosi kaltas, kad širdį tau sudaužiau)
Laikyti arčiau jau – aš nesugebėjau
(Jaučiuosi kaltas, kad nebėra prasmės, žinau tik vieną – nerasiu meilės stipresnės)čiuosi kaltas.