Aš pasiilgau seno kiemo medžių,
Varlių kurkimo baloje prie sodo.
Armonikos garsai ten vėrė skradžiai,
Neliko nieko, nieko- tiktai godos.

Tenai skambėjo dalgiai šieną pjaudami,
Ir audėjėlės ausdamos dainavo,
O kai užtraukė broliai alų pildami,
Net pradalgiai bangelėmis liūliavo.

Aš pasiilgau seno kiemo medžių,
Dainų jaunystės,sklindančių iš sodo.
Armonikos garsai ten vėrė skradžiai,
Neliko nieko, nieko- tiktai godos.

Asloj sukrisdavom visi po mėlynu dangum,
Ruginę gėrėme sveikaton mylimųjų.
Aš toks buvau ten savas,ten buvau žmogum,
Dar nežinojau, kad neliks namų.

Tenai skambėjo dalgiai šieną pjaudami,
Ir audėjėlės ausdamos dainavo,
O kai užtraukė broliai alų pildami,
Net pradalgiai bangelėmis liūliavo.

Aš pasiilgau seno kiemo vėjo,
Lietaus lašelio, krintančio į delną.
Jaunystės dienos ėjo ir nuėjo,
O aš skubu kaip riedulys nuo kalno.