Iš sielvarto metu rankas žemyn,
Lietau, paslėpki šitą skausmą –
Bijau, šie žodžiai liks neišgirsti,
Nes alkoholis plovė jausmą.

Prašau, išgirsk dar kart, ką tau sakau –
Prisiekiu mirtim nebe meluosiu daugiau.
Davei man meilę, kurią skandinu,
Apart saves aš mūsų nemačiau.

Esu aš tavo melagė,
Be tavęs tik benamė.
Tavo melagė –
Klydau šimtus kartų,
Bet šis juk kitoks.

Kur tik pažiūriu – man atsispindi tu,
Tavo kvapas aušta lovoj.
Aš nemaniau, kad gali būt taip sunku,
Kodėl nepamačiau atvirų tavo žaizdų.

Prašau, išgirsk dar kart, ką tau sakau –
Prisiekiu mirtim nebe meluosiu daugiau.
Davei man meilę, kurią skandinu,
Apart saves aš mūsų nemačiau.

Esu aš tavo melagė,
Be tavęs tik benamė.
Tavo melagė –
Klydau šimtus kartų,
Bet šis juk kitoks.

Esu aš tavo melagė,
Be tavęs tik benamė.
Tavo melagė –
Klydau šimtus kartų,
Bet šis juk kitoks.

Tavo akys – tokios tuščios,
Tu žiūri į mane, bet nieko nejauti.
Mano žodžiai daužosi į sieną,
Atrodo, lyg kalbu tau svetima kalba.

Bet tu tiesiog pavargai, pavargai, pavargai…

Esu aš tavo melagė,
Be tavęs tik benamė.
Tavo melagė –
Klydau šimtus kartų,
Bet šis juk kitoks.

Esu aš tavo melagė,
Be tavęs tik benamė.
Tavo melagė –
Klydau šimtus kartų,
Bet šis juk kitoks.