Seniai labai, labai seniai
Įstrigo žodžiai man giliai.
Jie skamba šitaip paprastai:
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.

Ir nuo tada aš visada,
Net kai sunku man širdyje,
Tiesiog sakau sau paprastai:
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.

Ir kai apniukusi diena,
Kai saulės nėra danguje,
Meldžiuos vis tiek aš paprastai:
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.

Nušvinta man dangus staiga,
Pražysta gėlės balkone,
Visiems jos kužda paprastai:
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.

Bet būna taip labai dažnai,
Kai nieks negirdi ką sakai,
Tada rašau aš paprastai:
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.

Ant transparantų didelių
Daugiau nei dvidešimt raidžių,
Ir skamba jos taip paprastai:
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.

Jei nieks neskaito šių tiesų,
Tada aš spjaunu ant visų,
Ir sau dainuoju paprastai:
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
la…la…la…la….
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.
Mylėk karštai – gyvenk linksmai.