Būna dienos kai vietos rasti negaliu,
Atsisėdau, žiūrėk jau puse keturių,
Gal atrodo nuobodu, bet galva sunki – Kodėl?
Turbūt įsimylėjau vėl.

Juk mylėti nieks nemokė
Įsimylėjau pats
Tu meilėje pirmokė
Vadas būsiu aš.

Juk mylėti nieks neprašė
Tam esu sutvertas
Bet tai ką dabar jaučiu
Man pirmas kartas.

Tas jausmas toks, kad jo paaiškint negaliu
Ar tai džiaugsmas ar jaudulys nesuprantu
Visas kūnas virpa, bet galiu kentėt – todėl
Galiu įsimylėt kasdien!

Pirma diena mi-mikčioti tik prie tavęs galiu
Po savaitės matytis noro nebeturiu
Tėvai sakydavo, kada pamilsi tu?
Nebeturėsi klausimų.