Prašau neleisk man užmigt…

Tavo akys dydžio kaip mėnulis.
Naktimis saugo miegančią mane.
Tobulai tobula.
Tobulai tobula akimirka.

Tavo širdy tuzinas vargonų,
Kurie naktimis man skambina dainas.
Tobulai tobula.
Tobulai tobula akimirka.

Bet principai užgriūna…
Ir visa tai primirštam,
Kai pasidaro bloga
Žiūrint viens į kitą.

Prašau neleisk man užmigt,
Kol dar tarp mūsų atvira ugnis dega, dega.
Neleisk man pamiršt,
Jog tyla gali pražudyt.
Ir kur ji veda…
Neleisk man užmigt.
Kol dar atvira ugnis dega, dega.
Neleisk man užmigt.
Kol dar atvira ugnis dega, dega.

Tavo balsas gaudžiantys furgonai.
Kely pasiklydus pašaukia vardu.
Tobulai tobula.
Tobulai tobula akimirka.

Kai tu šnabždi, plaukai pakilę šoka.
Jie tyliai bando siekti ir paliest tave.
Tobulai tobula.
Tobulai tobula akimirka.

Bet principai užgriūna…
Ir visa tai primirštam,
Kai pasidaro bloga
Žiūrint viens į kitą.

Prašau neleisk man užmigt,
Kol dar tarp mūsų atvira ugnis dega, dega.
Neleisk man pamiršt,
Jog tyla gali pražudyt.
Ir kur ji veda…
Neleisk man užmigt.
Kol dar atvira ugnis dega, dega.
Neleisk man užmigt.
Kol dar atvira ugnis dega, dega.

Tarp mūsų nežemiška trauka laužo gravitaciją.
Tarp mūsų ledynai ištirptų greičiau, nei žmonės šneka.
Bet kartais pritrūkstu jėgų visą tai laikyt.
Prašau tada…

Neleisk man užmigt,
Kol dar atvira ugnis dega.
Neleisk man pamiršt,
Jog tyla pražudys.

Neleisk man užmigt,
Kol dar atvira ugnis dega, dega.
Neleisk man pamiršt,
Jog tyla gali pražudyt.
Ir kur ji veda…
Neleisk man užmigt,
Kol dar atvira ugnis dega, dega.
Neleisk man užmigt,
Kol dar atvira ugnis dega, dega.
Neleisk man užmigt.