Šiam pasauly visko būna,
Atsimerki vieną rytą
Ir dairaisi, ar čia juoktis,
Ar čia verkti – nežinai.

Kas mylėta, kuo tikėta,
Lyg žaliu lietum nulyta,
Ąžuolais vijokliai virtę,
O vijokliais ąžuolai.

Pelkės giriomis pavirto,
Pelkėm pievos ir šilojai,
Saulės, vėjo, savo rankų,
Vakarykščių valandų.

Rodos, nieko nepažįsti,
O galbūt nepažinojai,
O gal vandenį ir duoną
Vadini kitu vardu.

Atsimerki – o ne auksas,
Kas labiausiai auksu tviska,
Atsimerki o ant kalno
Tavo namo pamatai.

Šiam pasauly visko būna,
Šiam pasauly bus dar visko,
Daug labai keistų dalykų
Atsimerkęs pamatai.