Neišeik,nepalik manęs daugiau niekada
Noriu aš tave mylėt
Vėl širdis mano verkia skausmo pilna
Negaliu daugiau kentėt.

Pilnatis danguje be tavęs jau ne ta
Ir nespindi žvaigždės
Mano meilė tau nebus ištrinta
Nebenoriu tos meilės.

Neišeik,be tavęs aš jau liūdžiu
Nebebus jau karštų bučinių
Pasiilgau mūsų aistringų naktų
Ir tavųjų glamonių švelnių.

O kodėl išėjai,palikai tu mane
Išnykai lyg naktį šešėlis
Paslaptingai dingai nykioje tamsoje
Kaip paklydusi siela.

Galėjai prieit ir pabučiuoti dar kartą
Negaliu be tavęs nors tu meilės nevertas
Negrįžk,nebenoriu tos kančios širdyje
Juk be galo skaudu man mylėti tave.

Išsibarsto mintys kažkur nežinioj
Aš bandau jas surinkti
Bet vėjas neša jas kažkur tolumon
Paskutinę atimdamas viltį.

Nebegaudysiu jų,pasinersiu į tylą
Užmarštin nuskęsiu aš
Tik širdis suspurdės iš skausmo nebyliai
Prisimindama kartais tave.