Ar atsimeni, kokia buvo vasara
Vynuogių žieduose skendom mes
Ar atsimeni, kaip tau sekiau pasaką
Mums prieš nuskęstant vyne.

Žvaigždės Joninių naktį krito mums vieniems
Norai tilpo paparčio žiede
Visą naktį laikiau tave už rankos aš
Miško dvasios mus užbūrė tąkart.

Ten, kur klevas stovi prie kelio tolimo
Kur linguoja rugiai laukuose
Ten ir mano širdis dar laukia atgarsio
Laukia aido dar iš tavo širdies.

Aš taip noriu, kad tu būtum palaiminta
Nesibaigiančių meilės naktų
Aš tikiu, kad dar ateis šimtas vasarų
Ir mes visas jas praleisim kartu.

Saulėgrąžų laukuos pasiklydom mes
O paskui braidėm upėj nuogi
Valgėm medų ir abudu kalbėjome
Kaip vakarą pakeičia naktis.

Net svajonėse nebuvo taip gera mum
Kaip tą naktį po giedru dangum
Mes abu padovanojom gyvenimui
Daug daugiau negu gavom iš jo.

Ten, kur klevas stovi prie kelio tolimo
Kur linguoja rugiai laukuose
Ten ir mano širdis dar laukia atgarsio
Laukia aido dar iš tavo širdies.

Aš taip noriu, kad tu būtum palaiminta
Nesibaigiančių meilės naktų
Aš tikiu, kad dar ateis šimtas vasarų
Ir mes visas jas praleisim kartu.

Ten, kur klevas stovi prie kelio tolimo
Kur linguoja rugiai laukuose
Ten ir mano širdis dar laukia atgarsio
Laukia aido dar iš tavo širdies.

Aš taip noriu, kad tu būtum palaiminta
Nesibaigiančių meilės naktų
Aš tikiu, kad dar ateis šimtas vasarų
Ir mes visas jas praleisim kartu.