Žyma: anatolijus

Nežinau kodėl

Pabundu anksti ryte Ir mąstau apie tave. Nežinau, kodėl… Meilė mano išblaškyta, Siaučia audros nematytos. Nežinau, kodėl… Suprantu, praeities nepakeisi Ir neatsuksi laiko atgal. Be tavęs sunku gyventi, Be tavo šypsenos, akių. Pasakysiu tau, mažute, Kaip karštai tave myliu. Be tavęs sunku gyventi, Be tavo šypsenos, akių. Savo angelą turiu, O jis – tai tu. […]

Rūkymas žudo

Savo mergaitės seniai nemačiau, Dulkėta gatve pas ją aš ėjau… Žygiuodamas sau cigaretę rūkiau, Iš laimės aš dūmus į orą pūčiau. – Labas, mergyt, – tau pasakiau, Bučiuką į lūpas iš karto daviau. Suraukus veiduką, atstūmei mane: – Mesi rūkyti kada tu, ar ne? Daktarai, Antoškė, Grūdas ir Dūmas Jus visus įspėja: Širdys plyšta, plaučiai […]

Migla kaip nemiga

Pakilimo takas toks slidus ir šaltas, Jį stebiu kaip sapne. Jos nuleistos akys sakė: tu nekaltas, Tik sparnai danguje. Viską žinau, viską jaučiau, Kai sakei, kad myli – melavai. Negaliu nuslėpti savo ašarų, Kai juokiuos, aš vis tiek verkiu. Visiška vienatvė apgaubė staiga, Čia tokia migla kaip nemiga, kaip nemiga… Aš nenoriu jausti žemės vėl […]

Už tuos

Jei kada, nesiseks ir apsvaigs galva, Išsirink ar meilę ar kortas. Nusivilt kartais teks, akimirką silpna, Bet išauš ir tavo valanda. Ir už tuos kurie šalia, Ir kurie dar bus. Stiklo taurę aš keliu Pilną šilumos. (2 kartus) Mesk visas problemas, jų kasdien daugiau, Tik silpnieji slepiasi už jų. Gal visi, kartu kartu sukaupkime jėgas […]