Žyma: anatolijus dangus

Migla kaip nemiga

Pakilimo takas toks slidus ir šaltas, Jį stebiu kaip sapne. Jos nuleistos akys sakė: tu nekaltas, Tik sparnai danguje. Viską žinau, viską jaučiau, Kai sakei, kad myli – melavai. Negaliu nuslėpti savo ašarų, Kai juokiuos, aš vis tiek verkiu. Visiška vienatvė apgaubė staiga, Čia tokia migla kaip nemiga, kaip nemiga… Aš nenoriu jausti žemės vėl […]