Bara žmonės – aš kalta, Lyg mano tyras veidas jiems – purvinas smėlis. Nesibaigia jausmų audra. Ir kas pasakė jiems, kad noriu kentėti? Gal kas matė, kaip nakčia Prašiau manęs klausytis jauno mėnulio? O gal kas matė, kaip staiga Pabėgo nuo manęs jausmas pilnatvės? Jei jie žinotų… Nesu tuščia, nesu šalta, Mylėti moku, Paliesti galima […]