Žyma: dainų tekstai

Aš paprasta

Bara žmonės – aš kalta, Lyg mano tyras veidas jiems – purvinas smėlis. Nesibaigia jausmų audra. Ir kas pasakė jiems, kad noriu kentėti? Gal kas matė, kaip nakčia Prašiau manęs klausytis jauno mėnulio? O gal kas matė, kaip staiga Pabėgo nuo manęs jausmas pilnatvės? Jei jie žinotų… Nesu tuščia, nesu šalta, Mylėti moku, Paliesti galima […]

Atmerk akis

Jeigu tave staiga ištinka Nekviestos liūdnos mintys Ir norisi pravirkt Širdimi… Jeigu pasaulis rodos pilkas O laikas taip prailgsta Iš kur tas ilgesys Juk nežinai… Nesvarbu kas esi… Nesislėpk liūdesy… Atmerk akis Pamiršk save Širdies klausyk Esmė viduje Jeigu kažkur pradingo viskas Kuo tu tikėjai Jeigu gyvenimas atrodo Be prasmės… Viską pradėk dar kartą laukt […]

Eliziejaus lau

Nebuvau palaimintoj saloje, Nemačiau vyndarių Ir neuosčiau jazminų, nerinkau Alyvų į vynmaišius nedėjau. Nekepino saulė, Neklykė vėjai, Negaivino lietus, Žemė nenešiojo… Nebuvau prakeiktųjų saloje, Nemačiau nuodvirių Ir neglosčiau ašmens, neužkasiau Vario kirvio į žemę. Nekepino saulė, Neklykė vėjai, Negaivino lietus, Žemė nenešiojo… Neplukdė jūra, Nelietė ugnis, Nepriėmė bedugnė, Žemė nenešiojo…

Kai aš vaikas buvau

Trumpakelnis vaikas kažkada buvau, Buvo pilnas kiemas draugių ir draugų. Šimtąkart nuo dviračio tenai kritau, Šimtąkart mergaites išprausėm sniegu. La la la la.. Buvo pilnas kiemas draugių ir draugų. La la la la.. Šimtąkart mergaites išprausėm sniegu. O paskui iš pamokų su kuprine, Bėgom leisti ryškiaspalvių aitvarų, Lošėm fūlę apleistam stadione, Kai pralošdavom tai būdavo […]

Man liksi viena

Man vis dar trūksta Naktų rudens, Kai su tavim Bučiavom žvaigždes. Man vis dar trūksta Baltos žiemos, Kai mudu du Kvailiojom snieguos.. O baigės viskas taip nelauktai Ir mes lyg tolimi krantai… Man liksi viena širdy, Man liksi viena atminty, Padangių skliautuos, Žvaigždynų takuos, Liksi viena,neužmirštama… Krentančios žvaigždės Ir vėl aptings Giliom spalvom Kažkada sutvarkys […]

Baltas brolis

Trečią parą naktis bučiuoja mano kūną, Švelniai glosto akis ir akmenų karūną. Trečią parą medus nuo blakstienų laša… O išalkęs dangus mano rankos prašo. Mėnuo – baltas karys, slenka drąsiai, Liečia kario ugnis mano kasą. Neišeik, dar pabūk, baltas broli! Juk šiąnakt dėl tavęs kloju guolį… Trečią parą žiedais sirpsta mano lūpos, Nesaldžiais bučiniais jas […]