Nereikia žodžių, tegul akys kalba, Bet jie lyg paukščiai lūpomis vis plazda, Ratilais banguoja suteršta tyla, Bet visi jau skendi juodam lopšyje. Tik tyloje aš suprasiu tave, Suprasiu jausmus ir žodžių nebus. (2 kartus) Taip tylu pasauly, negirdėt balsų, Veidrodinių jūrų, dūžtančių giesmių, Bet jau rausta žvaigždės, darosi šviesu. Iš šešėlio glėbio jau varva juoku. […]