Stoty už restorano baro Stovėjo miesto pažiba Ir kvietė lyg bites nektaro Barmeno Beno šypsena. Gražuolio ūsai kaip husaro Merginų alpdavo pulkai O Benas imdavo gitarą Ir uždainuodavo linksmai. Priedainis: Meilės niekada per daug nebūna Ji – tarytum dykumoj vanduo Ir kada aistros banga užgriūna Supranti širdy dar ne ruduo. Bet vieną vakarą prie baro […]