Kartą sutikau vaikiną, Jį visi Ryčka vadina, Jis nerūko, nesikeikia Ir man akyte pamerkia. Jo marškinukai aptempti, Raumenukai papūsti, Jis – miesto pažiba, O aš kaimietė paprasta… Turi jis daug pinigų, Nors man tai ir nesvarbu, Svarbu, kad jis pamiltų mane, Ir tada man bus gana… Ką daryti aš turiu, Kad mane mylėtum vieną tu? […]