Aš atsigręžiu per petį Į metus, kurių neliko. Pagalvoju – kiek netekom Ir kur viskas dingo. Kiek prarasti sugebėjau, Daug prieš valią savo. Ką suprasiu, tą suprasiu, Bet jau visada kartosiu, Kad labiausiai man gaila. Tų spalvingųjų mugių, Netikrų laikrodukų, Pūkuotų viščiukų, Balionėlių ir žaisliukų, Drugelių medinių, Arkliuko sūpynių, Vatos iš cukraus, Ir kitų stebuklų… […]