Nenusigąsk, tai aš - Vytautas Kernagis

Kai ryto paukščiai dangų palies, Palies medžius, rasotą žolę Ir jų giesmė tave apglėbs, Nenusigąsk – tai aš. Kai iš dangaus staiga nelauktas, Nors visą dieną saulė švietė, Pradės lietus tau veidą glostyt, Nenusigąsk – tai aš. Kai vakare už ievų girios Išgirsi vaikštant paukštį mažą Ir jo akis tu pamatysi, Nenusigąsk – tai aš.

Futbolininkų maršas - Vytautas Kernagis

Saulė aikštėj tarsi vaikšto, ritinėjas Įdomu jai stebėt iš šalies Greitakojai futbolistai tartum vėjas Kas kurį šita kart nugalės. Priedainis: Kai smūgį kertam, suvirpa vartai Ir veištgauja ir sveikina ilgai, ”Pirmyn draugai!” Greitakojai futbolistai tartum vėjas Kas kurį šita kart nugalės. Nors lietingą ir audringą panoramą Nors kalnai, vandeniai pas vartus, Bet lyg upė, minios […]

100 pavasarių - Vytautas Kernagis

Galvom suaugę, baras profesoriai, Kad vietomis gabus, bet nerimtas. O man, kur pasižiūriu, visur pavasariai – Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas! Išeini – aplinkui gyvenimo potvynis Visus širdies kalnus baigia apsemti. Bendrai pasiutimas eina visuotinis, Taigi neimsi pergyvent trūnyt ir senti. Nusigrįžta, kad saulė per kaitriai nekaitintų, Kad akuliorių stiklai neištirptų, O jei plaukus rasa katram […]

Baltas paukštis - Vytautas Kernagis

Kol dar lelijos ežere, Kol dar virš upių kyla rūkas, Kol baltas paukštis danguje Dar gieda tau ir man… Kol dar tarp gatvių ir namų Nepasiklydo mano balsas, Kol dar tavim šventai tikiu Kol dar tikiu šventai… Po nakties diena, Po lietaus miškai kvepia, Po mirties šviesa Amžina… Tarp Lietuvos Ir tarp dangaus aukšto Gieda […]

Ištirpsta sniegas - Vytautas Kernagis

Ištirpsta sniegas, Saulės šilumoj atbunda gėlės. Jaučiu, kaip plaka Širdis karštai, ją glosto vėjas. Ir karštą ašarą ant savo skruosto Aš pajuntu vėl, bet ją nušluosto Atklydęs vėjas, bet ne tavo Taip švelnios rankos, kurios mylavo Apleistą širdį, kuri taip virpa Ir trokšta meilės labirintų, Paklysti nori jų ramybės tamsoje. Ištirpęs sniegas Nuteka šlaitais žiemos […]

Jei žinotum tu - Vytautas Kernagis

Jei žinotum tu, jei žinotum Kaip pasiilgau aš tavo rankų, Tokių švelnių švelnių, Tokių gerų, gerų Ir stebuklingų lyg sapne… Jei žinotum tu, jei žinotum, Kaip trūksta man tavęs, man tavęs… Ir tik lietaus lašai, Ir tik lašai lietaus Gal jie tau viską pasakys… Paklausyk, kaip lyja lietūs… Paklausyk, kaip lyja lietūs… Paklausyk…

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj - Vytautas Kernagis

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj, Raudonos, kad pravirkt gali, – Rasa ten laša nuo lelijų – Lyg dalgio ašmenys – gaili. Ir pjauna širdį tarsi dobilą Lig gyvuonies, lig pašaknų, O vakarais kažko taip tolima, Kažko nėra, kažko nėra – lyg artimų. Tokia tyla gyvybėn smelkias Kasdienio židinio ugnim! Tokia daina, kad užsimerkia Dainuodami – lyg […]

Tik niekam nieko nesakai - Vytautas Kernagis

Tik niekam nieko nesakai, Tiktai pakyli išeini, Tiktai dangus labai aukštai, Tiktai draugai labai liūdni… Tik niekam nieko nesakai, Tiktai ilgi ilgi keliai, Tiktai toli, labai toli – Namai. Į tamsą liūdna katė nubėga, Greideris uoliai valo sniegą, Ir pėdos išnyksta, kuriom parašyta diena… Ar vieno gyvenimo tau užtenka, Kai greideris uoliai nuvalo dangų Ir […]