Aš ant balto smėlio parašiau tau laišką
Ilgą meilės laišką iš visos širdies
Te skaitys jį vėjas, kurs po kopas vaikšto
Te skaitys jį vėjas, niekas negirdės.

Skaito, atsidūsta, į mane pažvelgia
Ir pagriebęs smėlį žeria į akis
O žiaurusis vėjau, kur gi tu nuskrieji
Kur neši tą laišką, kurį parašiau.

Šito meilės laiško niekas nesupranta
O ir nesupras jo ir nesuskaitys
Neški, vėjau, laišką, neški kuo toliausiai
Tegul nieks nežino, kad aš ją myliu.