Aš galiu viską dėl tavęs – nulėkti pragaran, atgal…
Aš galiu viską dėl tavęs, aš niekad nemeluočiau tau…
Bet niekad neužmiršiu, kaip dabar tu jauties, o ne, tikrai…
Aš galiu viską dėl tavęs, aš galiu viską dėl tavęs,
Aš galiu viską dėl tavęs, bet nenori – ne…
Nenori – ne…
Dienom dar vis saulė kyla, dienom dar vis širdys plaka,
Dienom dar vis grimztam gilyn, kur niekada nebebus tyla.
Naktim dar ugnim alsuojam, naktim dar šalna ore,
Naktim dar išsenka jėgos, išsenka noras likt laisvam.
Gal aš apsvaigęs, jei netiesa – tiesa?
Gali gal apsaugot, nes nieks nebesaugos naktyje.
Kol taikios planetos suksis, kol karą paskelbs vėl kulkos,
Kol laikas svajones tildys, tu geriau patikėki, kad…
Aš galiu viską dėl tavęs, aš galiu viską dėl tavęs,
Aš galiu viską dėl tavęs, žinau tikrai…
Žinau tikrai…
Juk kartais meldiesi tyliai, juk kartais meldiesi sau,
Juk kartais dėkoji Dievui už prakeiktą meilę tau…
Gal aš bejausmis, bet tik bejausmiui lemta likt
Vienam su vienatve, vienam su beverte išmintim.
Kol taikios planetos suksis, kol karą paskelbs vėl kulkos,
Kol laikas svajones tildys, tu, geriau patikėk, kad…
Aš galiu viską dėl tavęs, daugiau nei dėl savęs galiu…
Kad aš galiu viską dėl tavęs, daugiau nei dėl savęs galiu…
Ir niekad nebūsiu toks, koks vakar buvau, žinau, tikrai, kad…
Aš galiu viską dėl tavęs, aš galiu viską dėl tavęs,
Aš galiu viską dėl tavęs, žinau tikrai…
Žinau tikrai…