Aš pamilau, pamilau lauko gėlę,
Ir išėjau, išėjau į laukus.
O ta gėlė, ta gėlė jau nuvyto,
Vėjas nudraskė lapus.
O ta gėlė, ta gėlė jau nuvyto,
Vėjas nudraskė lapus.

O jei vėliau aš dar, mama, pareisiu
Tu tik nebark manęs mama miela.
Nes mūsų meilė pirma nelauktoji,
Praeis ir negrįš niekada.
Nes mūsų meilė pirma nelauktoji,
Praeis ir negrįš niekada.

O jau dabar, kaip tie lapai pageltę,
Krinta į smilkinius tavo šarma.
Ir kaip šešėlis širdy pasilieka
Tavo širdies šiluma.
Ir kaip šešėlis širdy pasilieka
Tavo širdies šiluma.