Kai basas skrendi ne sapne,
Kai vakaras velkas šalia,
Iškruvintas saulės žole
Ir dievas aplanko tave.

Kai dūžta į šipulius tai
Kai tylint pasakoma „ne“
Kai siela seniai pragare –
Tu basas skrendi ne sapne.

Užpylęs akis ir ligas,
Jauties tarsi būsi kažkas
Tik šaukia i veidą diena,
Jos siela seniai pragare.

Palikit mane savyje,
Šešiastygėm užkalkit name
Iki dugno tada už save
Ir už tai, kad skridau ne sapne.