Kai man prireikia tavęs,
Tavęs niekada nėra šalia.
Ilgai aš tikėjau ir pasitikėjau,
Dabar paslaptis mano tu.

Ne, daugiau to nebus,
Kad iki aušros užmigsiu dar tau negrįžus,
Nors man reikia tavęs ir tu tai žinai,
Bet daugiau to nebus.
Daugiau to nebus,
Neversiu savęs nuolankiai jausmais tikėti.
Gal ir meilės neliks, ir taip daug žaviau,
Gal daugiau to…

Nebus taip, kaip buvo anksčiau,
Man reikia pabūt su savim,
Nuspręst be tavęs. Todėl susipynė,
Sumišo diena su naktim…

Ne, daugiau to nebus,
Mylėti tavęs tikrai nebe išgalėsiu.
Ne, daugiau to nebus,
Jei meilė man reiškia vienatvę.
O ne, daugiau to nebus,
Kad iki aušros užmigsiu dar tau negrįžus,
Jei slogus ilgesys
Neleis man numirt be tavęs šiąnakt.

Kai man prireikia tavęs,
Tavęs niekada nėra šalia.
Nebesvarbu, ar naktis, ar diena,
Kai nebūsime niekad drauge.

Ne, daugiau to nebus,
Neversiu savęs nuolankiai jausmais tikėti.
Ne, daugiau to nebus,
Kad naktį šią vienas miegosiu.
O ne, daugiau to nebus,
Neversiu savęs nuolankiai jausmais tikėti.
Ne, daugiau to nebus,
Kad naktį šią vienas miegosiu.