Krinta lapai ant rasotos žemės
Blaško vėjas krintančius lapus
Tas gyvenimas kaip sapnas susilieja
Nes gyvenimas kaip tas lietus.
Bet aš nuslėpsiu
Savo skausmą kuo toliausiai
Nuo jų, nuo žvilgsnių svetimų
Ir aš žinojau
Kad manęs tu neapgausi
Nes aš tave labai karštai myliu.
Tyliai verkia juodosios gitaros
Kyla tavo veidas prieš akis
Tas gyvenimas kaip sapnas susilieja
Nes gyvenimas kaip ta naktis.
Bet aš nuslėpsiu
Savo skausmą kuo toliausiai
Nuo jų, nuo žvilgsnių svetimų
Ir aš žinojau
Kad manęs tu neapgausi
Nes aš tave labai karštai myliu.
Praeis žiema ir vėl ateis pavasaris
Alsuoja žemė po šaltos žiemos
Tu atėjai ir pasakei „nepyki“
Pasakei ir vėlei išėjai.
Bet aš nuslėpsiu
Savo skausmą kuo toliausiai
Nuo jų, nuo žvilgsnių svetimų
Ir aš žinojau
Kad manęs tu neapgausi
Nes aš tave labai karštai myliu.